- Detalės
- VEIKLA
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro Agluonų daugiafunkcis centras – neformaliojo Agluonų kaimo bendruomenės švietimo įstaiga, kuri tenkina klientų pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius; sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius ir suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.
Agluonų daugiafunkciame centre veikia medicinos punktas, ikimokyklinė grupė, biblioteka, kompiuterių klasė. Kaimo bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja keramikos ir pynimo iš vytelių būrelių veikloje. Nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Centre veikia vaikų dienos centras „Agluonai“. 2017 m. Agluonų daugiafunkciame centre įvyko 34 renginiai, kuriuose dalyvavo 655 unikalūs lankytojai. 2017 m. liepos mėnesį buvo paminėtos 365-osios kaimo gyvavimo metinės. Jubiliejiniame Agluonų kaimo gimtadienyje dalyvavo per 300 svečių iš įvairių Lietuvos miestų. Centre organizuojamos įvairios kalendorinės, valstybinės ir kitos Agluonų kaimui svarbios šventės, vaikų vasaros poilsio stovyklos. paminimos reikšmingos datos.
- Detalės
- VEIKLA
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras 2005 m. vasario mėn. įgijo licenciją, suteikiančią teisę vykdyti tęstinį profesinį mokymą. Ši licencija buvo papildyta 2009 m. rugsėjo 15 d. (Reg. Nr. 23/1818), 2010 m. spalio 18 d. ir 2012 m. kovo 9 d. Centre tęstinis profesinis mokymas vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo, Formaliojo profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Centre galima mokytis pagal:
- Formaliojo profesinio mokymo programas, kurios yra skirtos įgyti kvalifikacijai arba kompetencijai tobulinti teisės aktų reglamentuojam darbui ar funkcijai atlikti. Visos Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro formalios profesinio mokymo programos įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, vadovaujantis Studijų mokymo programų ir kvalifikacijų registro objektų registravimo tvarkos aprašu.
- Neformaliojo profesinio mokymo programas, kurios yra skirtos naujoms kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti.
Kvalifikacijos pažymėjimai:
Baigus pasirinktą formaliąją tęstinio profesinio mokymo programą yra išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas, profesijos pažymėjimas ar profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimas, pažymėjimas, kurie yra registruoti Išsilavinimo pažymėjimų blankų registre. Kvalifikacijos profesinio mokymo pažymėjimai ir profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimai, pažymėjimai išduodami vadovaujantis Kvalifikacijos pažymėjimo, profesinio mokymo pažymėjimo, profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimo, pažymėjimo, kompetencijų įvertinimo pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašu.
Baigus pasirinktą neformaliąją profesinio mokymo programą yra išduodamas Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro neformaliojo mokymo pažymėjimas, liudijantis programos baigimą ir įgytas kompetencijas.
Mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programas priimami asmenys:
- Sulaukę 18 metų amžiaus;
- Turintys bendrąjį pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;
Asmenys, norintys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programas pateikia:
- Prašymą;
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Turimą išsilavinimą patvirtinantį dokumentą;
- Sveikatos pažymą.
Už tęstinio profesinio mokymo paslaugas moka:
1. Darbo birža, teisės aktų nustatyta tvarka;
2. Darbdaviai;
3. Pageidaujantys mokytis, iš savo lėšų.
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras teikia profesinio mokymo paslaugas pagal šias formaliojo profesinio mokymo programas:
Eil. Nr. |
Programos kodas |
Programos pavadinimas |
Trukmė |
1. |
161101301 |
Pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymo programa |
13 sav./520 val. |
2. |
162072301 |
Drabužių mazgų siuvėjo mokymo programa |
17 sav./680 val. |
3. |
162101301 |
Virėjo mokymo programa |
36 sav./1440 val. |
4. |
262101303 |
Virėjo mokymo programa |
32 sav./1280 val. |
5. |
262101201 |
Manikiūrininko mokymo programa |
13 sav./520 val. |
6. |
262073206 |
Mūrininko mokymo programa |
20 sav./800 val. |
7. |
262101204 |
Plataus profilio kirpėjo mokymo programa |
38 sav./1520 val. |
8. |
262072309 |
Siuvėjo-operatoriaus mokymo programa |
16 sav./640 val. |
9. |
262072205 |
Staliaus mokymo programa |
24 sav./960 val. |
10. |
267061101 |
Kompiuterio naudojimo pagrindų mokymo programa |
8 sav./240 val. |
11. |
267101201 |
Manikiūrininko mokymo programa |
16 sav./480 val. |
12. |
361061101 |
Kompiuterio vartojimo pagrindų mokymo programa |
5 sav./176 val. |
13. |
362061102 |
Kompiuterio operatoriaus mokymo programa |
13 sav./520 val. |
14. |
362041703 |
Verslo organizatoriaus mokymo programa |
26 sav./1040 val. |
15. |
362041702 |
Įmonės darbo organizatoriaus mokymo programa |
22 sav./880 val. |
16. |
161092301 |
Socialinių paslaugų teikėjo mokymo programa |
13 sav./520 val. |
17. |
161072201 |
Dailidės pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa |
8 sav./320 val. |
18. |
161072204 |
Medienos apdirbėjo mokymo program |
13 sav./520 val. |
19. |
161072202 |
Staliaus pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa |
10 sav./400 val. |
20. |
161073202 |
Mūrininko pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa |
8 sav./320 val. |
21. |
162072201 |
Dailidės mokymo programa |
22 sav./880 val. |
22. |
162072202 |
Medienos apdirbimo staklininko mokymo programa |
23 sav./888 val. |
23. |
262072202 |
Dailidės mokymo programa |
18 sav./720 val. |
24. |
262072204 |
Medienos apdirbimo staklininko mokymo programa |
24 sav./960 val. |
25. |
362041704 |
Smulkaus verslo paslaugų teikėjo mokymo programa |
13 sav./520 val. |
26. |
161021402 |
Gėlių komponuotojo mokymo programa |
13 sav./520 val. |
27. |
365101202 |
Kirpimo paslaugų teikėjo mokymo programa |
13 sav./520 val. |
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras teikia profesinio mokymo paslaugas pagal šias neformaliojo profesinio mokymo programas:
Eil. Nr. |
Programos kodas |
Programos pavadinimas |
Trukmė |
Mokymų kaina vienam asmeniui |
1. |
223000917 |
Staliaus ir dailidės profesinių žinių ir įgūdžių atnaujinimo programa |
8 sav./320 val. |
572,16 Eur |
2. |
223000918 |
Siuvėjo profesinių žinių ir įgūdžių atnaujinimo neformalaus švietimo programa | 7 sav./280 val. | 500,64 Eur |
3. |
221000221 |
Kompiuterio vartojimo pagrindų mokymo programa | 5 sav./176 val. | 249,22 Eur |
4. |
223000919 |
Virėjo žinių ir įgūdžių atnaujinimo programa | 4 sav./160 val. | 286,08 Eur |
5. |
221000223 |
Kompiuterinio raštingumo programa | 1,5 sav./60 val. | 84,96 Eur |
Visa informacija apie profesinį mokymą teikiama Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre, adresu Vytauto g. 3, Naujoji Akmenė, tel. (8 425) 56 860 arba el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
- Detalės
- VEIKLA
Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras – bazinė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų mokykla Akmenės rajone.
Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos
Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15–344) 6 straipsnyje nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą.
Pusiaukelės lygis – trumpų, aiškios sandaros sakytinių ir rašytinių tekstų įprastomis kasdienio gyvenimo temomis supratimas; gebėjimas kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus; gebėjimas pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pvz. skelbimus, laiškelius).
Slenksčio lygis – sakytinių ir rašytinių tekstų žinomomis temomis supratimas; gebėjimas kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis; gebėjimas pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis.
Aukštumos lygis – ilgų sudėtingų sakytinių ir rašytinių tekstų konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis supratimas; gebėjimas laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones; gebėjimas rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu.
Pusiaukelė, Slenkstis ir Aukštuma – tai funkciškai orientuotos kalbos mokymo(-si) turinio aprašai, atitinkantys Europos Tarybos A2, B1 ir B2 lygius. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygių aprašai parengti remiantis ekspertų grupės, rengusios bendrą mokymo(-si) ir vertinimo sistemą suaugusiesiems, išvadomis.
Nustatomos trys valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos (žemiausia – pirmoji, aukščiausia – trečioji):
Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Pusiaukelės“ lygį;
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Slenksčio“ lygį;
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija – kalbos mokėjimo lygis, atitinkantis Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Aukštumos“ lygį.
REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS GAUTI VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJAS
Asmuo, norintis gauti pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, gebėti kalbėti apie konkrečiai žinomus dalykus, pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus. Jis turi suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900–1000 žodžių susidedančio bazinio žodyno, gebėti naudotis pareigų terminijos minimumu.
Asmuo, siekiantis gauti antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, gebėti kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas ir juos rengti, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis. Jis turi gebėti suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800–2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.
Asmuo, siekiantis gauti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai kalbėti įvairiomis temomis, aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.
KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ TAIKYMAS
* Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai), jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti paprasčiausių dokumentų formas.
* Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas (švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, išskyrus pedagogus, dėstančius valstybine kalba, ir panašiai).
* Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba dėstantiems pedagogams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų kapitonams, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.
(Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1688, „Valstybės žinios”, 2003, Nr.123–5618).
Daugiau informacijos apie valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, instrukcijas bei egzaminų tvarkaraštį žr. svetainėje adresu www.nec.lt/44/, kreiptis atvykus į Centrą (Vytauto g. 3, Naujoji Akmenė), tel. (8 425) 56 860 arba el. pašto adresais: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. ir This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..
- Detalės
- VEIKLA
Mokytojas neturi pilnos laisvės pasirinkti akademinį mokymo turinį, bet turi laisvę metodinei ir didaktinei veiklai (mokymo programos realizavimui).
Mokytojo vaidmenys:
Mokytojas – informacijos perteikėjas, metodininkas, patyręs vyresnysis draugas, klinicistas (dirbantis mokslinį darbą, dalyvaujantis programose – tyrimuose, stebėsenoje. Toks teorijų bandytojas praktikoje.), novatorius, bendradarbiaujantis kolega, konsultantas, auklėtojas, psichologas, pokyčių tarpininkas, socialinis pedagogas, klasės lyderis, filosofas, tyrėjas, mokymosi procesų vadovas ir skatintojas, dalyko mokytojas.
Metodinė veikla – mokytojų, mokyklų vadovų bei kitų specialistų organizuota veikla, vienijanti juos pagal veiklos ir ugdymo sritis, skirta kvalifikacijai ir praktinei veiklai tobulinti keičiantis gerąja pedagogine patirtimi, naujausia metodine bei dalykine informacija.
Tikslas – siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo ir švietimo proceso veiksmingumo užtikrinimo.
Uždaviniai:
- užtikrinti metodinį ir dalykinį mokytojų bendradarbiavimą;
- skleisti pedagogines ir metodines naujoves, dalytis gerąja pedagogine patirtimi, skatinti ją.
Akmenės rajono metodinė veikla organizuojama pagal šias ugdymo sritis: ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, dorinis ugdymas, matematika, IT, ekonomika, gimtoji (lietuvių) k., rusų k., anglų k., vokiečių k., biologija, fizika, chemija, geografija, istorija, kūno kultūra, technologijos, dailė, muzika, choreografija, žmogaus sauga ir kt. Metodinė veikla gali būti organizuojama ir pagal kitas švietimo sistemos sritis: informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė ir kt.
Centras skatina ir kuria mokytojų ir mokyklų metodinės veiklos partnerystės tinklus rajone:
- Mokyklų metodinė taryba;
- Mokyklų metodiniai būreliai;
- Mokyklos metodinė taryba;
- Mokyklos metodinės grupės.
Centro atsakingi darbuotojai teikia konsultacinę ir informacinę pagalbą rajono pedagogų metodinių būrelių pirmininkams, atlieka kvalifikacijos tobulinimo renginių poreikių tyrimą ir analizę. Atsižvelgdami į pedagogų poreikius, pageidavimus ir pasiūlymus, Centro darbuotojai organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius metodinių būrelių, metodinių tarybų vadovams ir nariams, kaupia metodinių būrelių aprobuotus mokytojų metodinius darbus, koordinuoja rajono mokyklų mokytojų metodinę veiklą.
Centro bendruomenė kvalifikacijos tobulinimo renginius organizuoja įvairiais metodais, naudoja kompiuterines programas, įvairias mokymo formas.
Centro atsakingi darbuotojai:
Rita Butienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Vytauto g. 3, Naujoji Akmenė
AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ METODINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Metodinės veiklos organizavimo nuostatai skiriami rajono Savivaldybės visų tipų bendrojo lavinimo mokykloms, papildomojo ugdymo įstaigoms, vaikų lopšeliams-darželiams, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai institucijoms, organizuojančioms mokytojų ir kitų mokykloje dirbančių specialistų (toliau vadinama – mokytojais) metodinę veiklą. Šiuose nuostatuose pateikiami metodinės veiklos tikslai bei uždaviniai, metodinių grupių, būrelių ir tarybų funkcijos bei veiklos formos, organizavimo tvarka, reglamentavimas ir koordinavimas.
2. Pagrindinės nuostatuose vartojamos sąvokos:
Metodinė veikla – mokytojų, mokyklų vadovų bei kitų švietimo specialistų organizuota veikla, vienijanti juos pagal veiklos ir ugdymo sritis, skirta kvalifikacijai ir praktinei veiklai tobulinti, keičiantis gerąja pedagogine patirtimi, naujausia metodine bei dalykine informacija.
Metodinė grupė – mokykloje veikianti mokytojų grupė, sudaryta pagal ugdymo koncentrą, sritį ar dalyką arba laikinai suburta tam tikrai pedagoginei problemai spręsti.
Mokyklos metodinė taryba – mokykloje veikianti mokytojų grupė, organizuojanti ir koordinuojanti metodinių grupių veiklą, o mažoje mokykloje dirbanti kaip metodinė grupė.
Metodinis būrelis – Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre veikianti, iš įvairių mokyklų mokytojų sudaryta mokytojų grupė, kuri vykdo dalyko (-ų) ar vienos kurios ugdymo srities ugdymo turinio ir metodikos naujovių bei gerosios patirties sklaidą.
Mokyklų metodinė taryba – Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre veikianti aktyvių bei iniciatyvių mokytojų metodinių būrelių vadovų grupė, nustatanti metodinės veiklos prioritetus ir padedanti skyriaus specialistams koordinuoti metodinių būrelių veiklą.
Metodinė priemonė – mokytojų ar kitų autorių parengta medžiaga, kurioje perteikiama ugdymo patirtis, rekomenduojama medžiaga mokymui ir mokymuisi.
Mokymo ir mokymosi priemonės – mokinių ugdymui naudojamos vaizdinės, techninės, demonstracinės, laboratorinės, kompiuterinės priemonės, prietaisai, medžiagos, cheminiai reagentai ir kt.
II. METODINĖS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Tikslai:
3.1. siekti nuolatinio profesinės kompetencijos augimo, tenkinant konkrečios ugdymo institucijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;
3.2. užtikrinti veiksmingą bei efektyvų ugdymo procesą gerinant ugdymo kokybę ir keliant mokyklos prestižą.
4. Uždaviniai:
4.1. nustatyti tokias metodinės veiklos sritis, kurios įgalintų deramai įgyvendinti valstybės švietimo politiką;
4.2. užtikrinti mokytojų bendradarbiavimą kuo plačiau perteikiant ir realizuojant sukauptą vertingąją patirtį;
4.3. skatinti mokytojų kūrybiškumą diegiant metodines inovacijas;
4.4. nuolat analizuoti, tirti ir apibendrinti veiklos pasiekimus bei problemas.
III. METODINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS, REGLAMENTAVIMAS IR KOORDINAVIMAS
5. Metodinė veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1781 „Dėl rekomendacijų mokytojų metodinei veiklai organizuoti patvirtinimo” ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais metodinę veiklą.
6. Mokytojų metodinė veikla organizuojama mokyklose, papildomojo ugdymo įstaigose, vaikų lopšeliuose-darželiuose.
7. Mokykloje (ir kitoje institucijoje, 1 punktas) veikia metodinės grupės ir mokyklos metodinė taryba. Mokykloje, kurioje dirba mažiau kaip 10 mokytojų, metodinę veiklą vykdo metodinė grupė.
8. Metodinių grupių bei metodinės tarybos veikla šių nuostatų pagrindu įteisinama ir reglamentuojama mokyklos nuostatuose.
9. Metodiniai būreliai ir Mokyklų metodinė taryba organizuoja bei koordinuoja mokytojų metodinę veiklą rajono savivaldybės švietimo institucijose pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus metodinės veiklos organizavimo nuostatus.
10. Metodinei veiklai vadovauja aktyvūs, iniciatyvūs, autoritetingi, turintys gero organizatoriaus įgūdžių mokytojai:
10.1. metodinių grupių ir metodinių būrelių veiklai – tų grupių ar būrelių narių išrinkti pirmininkai;
10.2. metodinei veiklai rajone – Mokyklų metodinė taryba, kurią renka metodinių būrelių pirmininkai.
11. Mokyklų metodinė taryba renkama ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, o reikalui esant – atnaujinama kiekvienais metais.
IV. METODINIŲ GRUPIŲ, BŪRELIŲ, TARYBŲ FUNKCIJOS IR METODINĖS VEIKLOS FORMOS
12. Metodinių grupių funkcijos:
12.1. analizuoja ugdymo turinio formavimo, planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir įsivertinimo strategijų įgyvendinimo klausimus;
12.2. nustato grupės metodinės veiklos prioritetus;
12.3. analizuoja ir vertina dalykų ugdymo programas, aprobuoja mokomųjų dalykų teminius planus ir, suderinus su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, teikia rekomendacijas mokyklos vadovui dėl jų tvirtinimo;
12.4. analizuoja mokinių ugdymo sėkmingumą ir jų pasiekimus;
12.5. tariasi dėl pedagoginių problemų sprendimo būdų ir darbo metodikų;
12.6. teikia siūlymus metodinės veiklos organizavimo klausimais mokyklos metodinei tarybai, vadovams.
13. Mokyklos metodinės tarybos funkcijos:
13.1. kartu su mokyklos vadovais formuoja ugdymo turinio politiką, nustato mokytojų metodikos veiklos prioritetus mokykloje;
13.2. koordinuoja mokykloje veikiančių metodinių grupių veiklą, telkdama mokytojus ugdymo dermei, tęstinumui ir kokybei užtikrinti;
13.3. analizuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nustato jos prioritetus ypač atsižvelgiant į mokyklos audito išvadas;
13.4. inicijuoja mokytojų bendradarbiavimą, gerosios pedagoginės patirties sklaidą, bendradarbiavimą su įvairiomis mokytojų asociacijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, pagalbos mokytojui institucijomis ir kt.;
13.5. kartu su mokyklos vadovais analizuoja ir planuoja ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą, ugdymo kokybę bei ugdymo inovacijų diegimą;
13.6. esant poreikiui vertina mokytojų metodinius darbus bei mokytojų praktinę veiklą;
13.7. teikia siūlymus mokyklos vadovams, metodiniams būreliams, Mokyklų metodinei tarybai.
14. Metodinių būrelių funkcijos:
14.1. nustato būrelio metodinės veiklos prioritetus;
14.2. analizuoja ugdymo turinio įgyvendinimo sėkmingumą, inicijuoja mokytojų gerosios patirties sklaidą mokyklose;
14.3. vertina ir recenzuoja mokytojų parengtus metodinius darbus, mokymo ir mokymosi priemones ir, autoriams sutikus, inicijuoja jų sklaidą;
14.4. Mokytojų atestacijos nuostatų nustatyta tvarka dalyvauja vertinant mokytojų praktinę veiklą, teikia rekomendacijas mokytojams, siekiantiems įgyti mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto kvalifikacines kategorijas;
14.5. inicijuoja naujas kvalifikacijos tobulinimo programas;
14.6. teikia siūlymus mokytojams, metodinėms grupėms, metodinėms taryboms, mokytojų asociacijoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, pagalbos mokytojui institucijoms ir kt.;
14. 7. vykdo kitas jų nuostatuose nustatytas funkcijas.
15. Mokyklų metodinės tarybos funkcijos:
15.1. koordinuoja metodinių būrelių veiklą, telkdama mokytojus profesinei kompetencijai ugdyti;
15.2. nustato mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus atsižvelgiant į mokyklų poreikius pagal jų kvalifikacijos tobulinimo planus;
15.3. inicijuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, naujų švietimo konsultantų rengimą, konsultacijų tinklo kūrimą, pedagoginių inovacijų diegimą mokyklose;
15.4. bendradarbiauja su kitomis Mokyklų tarybomis bei socialiniais partneriais;
15.5. teikia siūlymus mokykloms, mokyklų steigėjams, pagalbos mokytojui institucijoms;
15.6. vykdo kitas jų veiklos nuostatuose nustatytas funkcijas.
16. Rekomenduojamos metodinės veiklos formos, būdai bei metodai: būrelių susirinkimai, atviros pamokos, atvirų durų dienos, metodinės konsultacijos , mokslinės – praktinės bei metodinės konferencijos, probleminės diskusijos, stendiniai pranešimai, parodos, susitikimai, išvykos, prezentacijos, naujovių apžvalgos, anotacijos, publikacijos, konkursai, rekomendacijos, pedagoginių idėjų mugės, duomenų bazės, pedagoginės –metodinės elektroninės svetainės, seminarai, autorinės prezentacijos, projektinė veikla, pedagoginiai skaitymai, apskritieji stalai, kūrybinės grupės, iniciatyvių mokytojų klubai, ryšiai su kitomis mokyklomis, konkursai, viktorinos, olimpiados, modulių, individualių programų bei teminių planų rengimas, tiriamoji veikla, analizė bei savianalizė, metodinių darbų (straipsnių, knygų) leidiniai ir kt.
V. KITŲ INSTITUCIJŲ PAGALBA ORGANIZUOJANT BEI KOORDINUOJANT METODINĘ VEIKLĄ
17. Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras:
17.1. dalyvauja įvairių lygmenų partnerystės tinkluose padedant plėtoti švietimo institucijų ir jų narių kompetenciją bei efektyvinti metodinę veiklą;
17.2. skatina ir kuria mokytojų ir mokyklų metodinės veiklos partnerystės tinklus rajone;
17.3. inicijuoja kvalifikacijos tobulinimo programų kūrimą atsižvelgiant į mokyklų pedagoginių bendruomenių narių pageidavimus ir siūlymus;
17.4. siekia kvalifikacijos tobulinimo programų efektyvumo bei kokybės;
17.5. užtikrina galimybę dalintis patirtimi įvairių dalykų mokytojams;
17.6. teikia konsultacinę ir informacinę pagalbą, organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius metodinių būrelių, metodinių tarybų vadovams bei nariams;
17.7. kaupia mokytojų metodinių darbų duomenų bazę, organizuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ekspertų komisijų, mokytojų asociacijų rekomenduotų metodinių darbų, mokymo bei mokymosi priemonių sklaidą rajone;
17.8. teikia aukštesnėms institucijoms siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo politikos formavimo, prioritetų nustatymo;
17.9. vykdo kitas veiklos nuostatuose nustatytas funkcijas;
17.10. koordinuoja metodinių būrelių ir mokyklų metodinės tarybos veiklą rajone;
17.11. nuolat teikia informacinę pagalbą metodinės veiklos organizatoriams, mokyklų metodinių tarybų vadovams ir nariams, metodinių būrelių vadovams ir nariams asmeniškai bei elektroniniu paštu;
17.12. įvairių tyrimų rezultatus bei gerosios metodinės patirties pavyzdžius skelbia rajono pedagoginei bendruomenei.;
17.13. tiria kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimą rajone.
18. Akmenės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius:
18.1. kontroliuoja vykdomą metodinę veiklą;
18.2. tiria metodinės veiklos efektyvumą;
18.3. analizuoja renginių, parodų ir kt. metodinės veiklos efektyvumą ir teikia siūlymus metodinei veiklai tobulinti;
18.4. įvairių tyrimų rezultatus bei gerosios metodinės patirties pavyzdžius skelbia rajono pedagoginei bendruomenei.
19. Pedagoginė - psichologinė tarnyba:
19.1. teikia metodinę pagalbą ugdymo įstaigų mokytojams, tėvams specialiosios pedagoginės pagalbos klausimais, skleidžia ir diegia specialiojo ugdymo ir psichologijos mokslo naujoves;
19.2. koordinuoja mokyklų specialiojo ugdymo komisijų veiklą;
19.3. kaupia naujausią metodinę literatūrą apie specialųjį ugdymą;
19.4. analizuoja bei inicijuoja gerosios patirties sklaidą tarp mokytojų ir kitų specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais;
19.5. kaupia gerosios patirties pavyzdžių duomenų bazę.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius ir mokyklų vadovai ieško galimybių kasmet materialiai paskatinti geriausius rajono bei mokyklų metodinės veiklos organizatorius.
21. Už nuostatų vykdymo priežiūrą atsako Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.
________________________________
Puslapis 4 iš 4